Žiedinė ekonomika yra nauja sąvoka, tačiau jis grindžiamas visuomenėje jau seniai žinomu, tačiau primirštu principu. Pasak Ellen MAcArthur fondo, žiedinė ekonomika remiasi atliekų ir taršos perprojektavimo; produktų ir medžiagų pakartotinio panaudojimo bei natūralių sistemų atnaujinimo principais. Mes gyvename vartotojiškoje visuomenėje pagal principą „imk ir naudok“ – vadinamojoje linijinėje ekonomikoje, kur materialiniai ištekliai yra naudojami neatsižvelgiant į jų trūkumą, o atliekos tiesiog išmetamos. Akivaizdu, kad tai neatitinka siekiamo tikslo, todėl organizacijos siekia ne tik sumažinti, pakartotinai panaudoti ir perdirbti susidariusias atliekas, bet ir ieško galimybių kurti produktus kurie galėtų būti lengvai perdirbami ir toliau panaudojami gamybos procese.
Toks požiūris yra žiedinės ekonomikos pagrindas, o Vyriausybės ir daugelis organizacijų siekia kurti naujus verslo modelius perplanuojant reikiamų išteklių panaudojimą.